Plag.lt atsinaujino – ką manote apie naująją sistemą?

Taigi, plag.lt paleido naują savo sistemą. Jie argumentuoja, kad naujoji sistema paleista todėl, kad reikėjo suvienyti turimas sistemas. Juk jie administruoja ne vien plag.lt, bet ir plag.lv, plagramme.com, plagia.ru, plag.pl, ir dar 9 kitas sistemas. Nuo šiol jos vienodos, unifikuotos. Paklausti, ar naujoji sistema tiesiog grožio reikalas, plag.lt el.paštu atsakė, jog investavo į unifikuotą sistemą daug lėšų. Pasak jų, nuo 2016 plag.lt aptinka geriau (iki tol vidurkis buvo 18 proc, nuo šiol  – 24 proc.).

Peržiūrėjome su kursiokais naująją sistemą. Patikrinome savo dokumentus per senąją ir naująją sistemą ir padarėme tam tikras išvadas. Taip pat išbandėme daugelį naujovių, sulandžiojome po visas sistemos kerteles. Sistemą tikrino 15 žmonių iš mūsų grupės.

Kaip pasikeitė aptikimas
Taigi, absoliučiai visiems mums plagiato aptiko daugiau. Ir kokybiškiau. Senojoje sistemoje kai kur raudonas plagiato žymėjimas nutrūkdavo, kai kur nepagaudavo plagiato. Naujoji aptiko viską preciziškai, pedantiškai. Pažymėjo nuo pradžios iki galo kiekvieną plagiatą. Ten, kur bandėme slėpti plagiatą savais žodžiais, pažymėjo oranžine spalva, kuri reiškia perfrazavimą. Kai kur įterpėme savus žodžius, sakinukus – jie taip pat pažymėti oranžine spalva.
Bandėme ir senus bajerius: kirilicos raidžių keitimą, baltai nuspalvintas raides, sakinių perdarymą dėmenų keitimu vietomis – viskas buvo aptikta kažkur 80 proc. Prasprūdo tik pačių smulkmeniškiausių maskuotojų tekstas bet ir tai ne visa apimtimi, o tik kai kur. Neapsimoka taip daryti, nes laiko užima dvigubai daugiau, nei rašant savais žodžiais.

Nemokami kreditai
Kaip ir anksčiau, dabar yra FB įrankiai nemokamiems kreditams gauti. tačiau prie jų atsirado ir Twitter įrankis. Kreditai suteikiami greičiau – viskas automatizuota. Taip pat keli mūsiškiai registravosi plage per FB – dabar galima ne vien užpildant registravimosi anketą, bet ir naudojant soc. įrankius registruotis ir prisiloginti – taip greičiau, o kai kurie gauna nemokamų kreditų už tai. Kai kurie iš mūsų po 2-ojo pirkimo gavo nemokamų kreditų tiesiog šiaip – už tai, kad aktyvūs dalyviai. Bet apie tai informacijos surasti nepavyko. Plag.lt atstovai sako, kad nemokamai sistema priskiria už įvairų aktyvumą, išskyrus už nuolatinį įkėlinėjimą nesumokėjus – už tai nesuteikia.

Kas išliko seno
Ką gi, vis dar galima tikrinti plagiatą nemokamai, jeigu norite. Atsirakinti ataskaitą reikia kreditų. Jų arba nusiperkate, arba gaunate nemokamai. Bet plag.lt sako, kad planuoja nuo 2017 įvesti mokamą modelį dokumento įkėlimui. Apie tai jie nėra kalbūs, sako, informuos. kažkuo jie primena google – tie irgi neskuba aiškinti savo sistemos veikimo principų.

Naujos paslaugos
Galima editinti online. Ši paslauga leis ne tikrintis dokumentą kelis kartus, o redaguoti, taisyti tekstą online režimu ir matyti, kaip keičiasi plagiatas tekste. Išbraukėt sakinį – sumažėjo, sucitavote tekstą – sumažėjo. Labai naudinga.

Apmokėjimai
Prie mokėjimo elektronine bankininkyste iš bet kurio Lietuvoje veikiančio banko sąskaitos, pridėta galimybė mokėti kortele. Tereikia įrašyti duomenis ant Jūsų kortelės ir bus apmokėta. Naudinga, nes tai žymiai greičiau, nereikia jokių slaptažodžių ir pan. Be to, bankai neišduoda bet kam tokių priemonių, tad jeigu plagui išdavė, vadinasi, jie patikimi.

Bendrai paėmus, prie naujos plag.lt sistemos dar reikia priprasti. Tačiau ji tikrai dar geresnė, negu buvo. Galima tik didžiuotis, kad Lietuva garsinama plagiato sistemų srityje. Tad jeigu domina kitos sistemos, galite jas aplankyti viršutinėje svetainės juostoje. Visos sistemos iš esmės vienodos, skiriasi tik tekstų kalba juose.

 

Mantas

Ką aptinka plag.lt

Ar plag.lt tikrina tik internetinius šaltinius? No way.

Po savo įrašo aš gavau nemažai klausimų apie plag.lt sistemą, pasirodo, žmonėms reikia informacijos, kaip veikia ši sistema, kokie jos veikimo principai, ką galima pasakyti apie ją iš programuotojo pusės.

Na, tai štai, aš pasigilinau dar apie plag’ą ir ištyriau, ką ši sistema aptinka.

Pirmiausia, gerokai pasiknisęs radau lentelę iš kažkurio plag.lt spaudos pranešimo bns’e. Jame nurodoma, iš kur plagijuoja Lietuvos studentai. Žodžiu, iš universitetinių duomenų bazių studentai “nupila” tik 3 proc. O visa kita dalis – iš visur: delfiai, mokslai, speros, wikipedia, ministerijos, teisės aktai, teismų sprendimai, straipsniai, knygos, žurnalai, net diskusijų forumų pranešimai. Ir visa šita “masė” sudaro 97proc. Taigi, paveiksle pažymiu tris procentus, kurie sudaro plagiato masę studentų darbuose.

Beje, įdomu tai, kad Vunas džiaugiasi savo sistemos galimybėm aptikti tuos 3 proc. ir neaptikti 97 proc. likusio plagiato. Man, kaip šio universiteto absolventui, gėda už tokį apsileidimą.

Tai štai, mano trumpo tyrimo išvada tokia: plag.lt aptinka paveiksliuke nurodytą šaltinių įvairovės pyragą, o tuos 3 proc. aptinka universitetinės sistemos. Nieko keisto, kad dėstytojai naudojasi plag’u – jis kol kas tiesiog “visa galva” lenkia bet ką prieinamo Lietuvoje.

Kaip apgudrauti plag.lt, kad nerastų plagiato?

Tikiuosi šiuo blog’o įrašu padėsiu visoms ir visiems, kurie mėgsta pasukčiauti ir kartais “apeiti” sistemas. Rašant savo rašto darbą, teko naudotis http://www.plag.lt plagiato aptikimo sistema. Darbą taisiau daugybę kartų, nes plagiato buvo aptikta gan nemažai. Pradžioje- 55 proc., po daugybės taisymų plagiato nuolat mažėjo – 40, 35, 20, kol pasiekė reikalaujamą 4 proc. kiekį. Tad patirties turiu nemažai ir galiu pasidalinti su Jumis, kaipgi padaryti, kad plag.lt nerodytų plagiato Jūsų darbe.

Internete radau nemažai rekomendacijų, kaip tokios sistemos apgaudinėjamos, kad neaptiktų plagiato, net jei jo ir yra darbe. Išbandžiau beveik viską, ką siūlė.

• Raidžių, ženklų keitimas (replace all) iš lietuviškų į pvz., rusiškus. Pvz.: raidė a yra lotyniška ir identiška, bet pagal koduotę – visiškai kitokia rusiškoje abecėlėje. Taigi, pakeitę lietuviškas a (arba c,e,k,o ir pan.) į rusiškas, pakeičiate tekstą ir jis jau tampa nebepanašus į tuos, nuo kurių plagijavote. Neveikia. Išbandžiau visus variantus – matyt plag.lt kūrėjai žino šitą gudrybę ir ją numatė. Bet girdėjau, kad universitetinė sistema kai kuriuose universitetuose nepajėgi su tuo susidoroti, todėl jeigu Jūsų dėstytojas naudojasi plag’u, tai bet kuriuo atveju gudrybė nesuveiks.
• Visko dėjimas į kabutes. www.plag.lt atskirai žymi citatas kabutėse žalia spalva ir neįtraukia tokio teksto į plagiato procentą. Tad logiška, kad visi mano grupiokai ir kursiokai masiškai citavo plagijuotas vietas. Išvada – veikia, bet dalinai. Plag’as leidžia cituoti trumpus sakinius, bet jie teigia, kad naudojasi „verslo žinių“ citavimo politika, kur leidžiama citavimui naudoti ne daugiau, nei 500 spaudos ženklų. Tad jei cituojate didesnę teksto dalį, ją žymi raudonai ir skaičiuoja plagiatą. Taip pat neužskaito blogų citavimo ženklų (dviejų kablelių, pvz – „ – ir dviejų apostrofų -”- ).
• Grafikų ir didelių citatų pateikimas ne tekste, o paveikslėlyje. Kartais gali reikėti cituoti didelę kito autoriaus teksto ištrauką. Tačiau plag’as neabejotinai aptinka, tad išauga plagiato procentas. Kad nebūtų problemos su darbo vadovu ar recenzentu, tokį tekstą galima „nufotografuoti“ snipping tool programa ir įdėti (insert as pic) į word’ą. Plag.lt tikrina tekstus, o ne paveiksliukus (bent jau kol kas), tad tokio teksto neaptiks. Bėda ta, kad tokį dalyką neabejotinai aptiks darbo vadovas, kitaip galima būtų visą darbą padaryti vien paveiksliuku. Tik, deja, dėstytojai rašto darbus tikrina po kelis kartus įvairiuose etapuose. Todėl siūlyčiau šį būdą naudoti išimtiniais atvejais.
• Literatūra ir šaltiniai. Buvo kilusi mintis, kad netikrinti literatūros sąrašo, bet bėda ta, kad dažnas studentas literatūros sąrašą plagijuoja irgi. Tiesiog “nupila” pusę literatūros sąrašo nuo kito panašaus rašto darbo realiai net neskaitę tos literatūros. Dėstytojai tą žino, todėl nerekomenduoju – literatūros sąrašą irgi reiks tikrinti per plagiato sistemą (anksčiau ar vėliau). Tad jei literatūros sąrašo netikrinsite per plag’ą, galima prisižaisti, kaip viena mano kurso draugė: ji netikrino literatūros sąrašo, bet dėstytojas tą padarė ir jai teko skubos tvarka daryti taisymus praktiškai paskutinėmis minutėmis iki “deadlaino“.

Tad mano išvada tokia – jei jau tikrinate plag’u savo darbą, tai geriausia jį taisyti cituojant, dedant į kabutes trumpus sakinius, plagijuotą tekstą tarp jų išvis ištrinti, išmesti. Kartais panaudoti paveiksliuką didesniems kitų autorių tekstams. Tada jūsų darbas turės priimtiną mažą plagiato rodiklį (pasak plag.lt, toks yra 5%, berods). Jei viską taip ir darysit, gan slidžiai praspūsit tiek per plag’ą, tiek per kitas plagiato aptikimo sistemas. Sėkmės visoms ir visiems, rašant bei tikrinant darbus 🙂

(Pats išbandžiau- veikia)

UPDATE: 2019 metais startuoja nauja, kitos įmonės sukurta plagiato sistema – plagiatas.lt . Labai įdomu. Siūlau pasiskaityti mano įraše apie plagiatas.lt

Naudingi šaltiniai:

https://lt.wikipedia.org/wiki/Plag.lt

http://www.technologijos.lt/n/svietimas/S-37035/straipsnis/Kas-gudresnis—studentas-ar-kompiuteris-Plagiato-aptikimo-sistemos-is-arciau

http://www.etika.gov.lt/wp-content/uploads/2014/05/SP-5_20415.pdf

http://esa.ktusa.lt/2014/10/nacionaline-plagiato-atpazinimo-sistema/

http://bnn-news.com/lithuania-creates-plagiarism-detection-system-plag-lv-110602

www.plag.lt